Inkstų ligomis serga ir patys mažiausieji

Šiemet Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skelbiamos Pasaulinės inkstų dienos šūkis „Vaikai ir inkstai: veik anksti ir apsaugok juos.“ Kovo 10-ąją Vilniaus vaikų nefrologai įsitraukia į pasaulyje vykstančią akciją ir siekia atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų inkstų ligas.

Laiku nepastebėtos ir tinkamai negydomos jos gali sukelti negrįžtamą ir sveikatai pavojingą inkstų funkcijos nepakankamumą.

Inkstai – svarbiausias žmogaus organas, šalinantis medžiagų apykaitos produktus, reguliuojantis vandens ir druskų pusiausvyrą organizme. Todėl labai svarbu, kad jie būtų sveiki ir tinkamai atliktų savo darbą. Inkstų ir šlapimo takų ligomis vaikai serga gana dažnai. Laiku šią ligą pastebėti gali padėti paprasti, tačiau profesionaliai įvertinti šlapimo, kraujo tyrimai bei kraujo spaudimo matavimas.

Ne visada dėl karščiavimo kaltas peršalimas

„Vaikų inkstų ligos dažnai prasideda tyliai ir nepastebimai, be skausmo, – sako Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Pediatrijos centro vadovė, vaikų nefrologė prof. Augustina Jankauskienė. – Neretai tėvai nekreipia pakankamo dėmesio į tokius dalykus kaip dažnesnis vaikų šlapinimasis dieną, naktinis šlapimo nelaikymas. Kai kada tėvai netgi savarankiškai nusprendžia, jog vaikas iš to išaugs, suranda priežasčių, tokių kaip peršalimas arba nuovargis. Iš tiesų, naktinis šlapimo nelaikymas, nors ir apsunkina šeimos gyvenimą, tačiau paprastai sunkesnių pasekmių nepalieka. Visai kitas dalykas – inkstų geldelių uždegimas (pielonefritas), kuris pasireiškia ne tik šlapinimosi sutrikimais, bet ir karščiavimu. Nemažai vaikų patenka į ligoninę su bendrais ryškiais uždegimo požymiais: karščiavimu, intoksikacija, ir kai kada ne iš karto pavyksta nustatyti susirgimo priežastis. Tokios būsenos labai pavojingos mažiems vaikams iki 5 metų, nes jų inkstai dar nėra brandūs. Dėl vėlai pradėto arba netinkamo gydymo juose gali likti randų, lemiančių negrįžtamų pasekmių, tarp kurių – ir arterinė hipertenzija. Kitos sunkių vaikų inkstų ligų, dėl kurių vaikus gali tekti dializuoti arba ateityje – transplantuoti, priežastys gali būti nulemtos genetiškai.“

Kas turėtų sukelti tėvų nerimą ir susirūpinimą? „Jeigu vaikas karščiuoja be peršalimo simptomų, neviduriuoja arba karščiavimo priežastis neaiški, ir tėvai, ir šeimos gydytojai arba gydytojai pediatrai turėtų susimąstyti apie galimą šlapimo organų infekciją. Jeigu vaikas ima šlapintis dažniau nei kiti, nors ir neskausmingai, arba labai retai, jeigu vaiko noras šlapintis toks staigus, kad jis negali net trumpam sulaikyti šlapimo, ir keletas lašiukų patenka į kelnaites, į tai reikia atkreipti dėmesį ir konsultuotis su gydytojais, – perspėja prof. A. Jankauskienė. – Jeigu penkiametei mergaitei užkietėję viduriai, ir dieną šlampa kelnytės, tai jau nėra normalu, tai – lėtinės šlapimo takų infekcijos požymis.“

Kodėl vaikas tapo mažiausias klasėje

Berniukui 13 metų, pati paauglystė, kai daugelis vaikų tįsta tiesiog akyse: per vasarą ūgteli net keletu centimetrų. Šio vaiko ūgis, deja, liko toks pat, kaip ir pernai, todėl per kūno kultūros pamoką jis atsidūrė rikiuotės pabaigoje. Rudenį tikrinant sveikatą paaiškėjo, kad išliko ir toks pat žemas, kaip pernai, hemoglobino lygis, gydytoja vėl diagnozavo mažakraujystę. Nepadėjo nei tėvų rūpinimasis, nei dėmesys mitybai, nei vitaminai. Vaikas blyškus, greitai pavargsta, daug šlapinasi – per dieną apie 2,5 litro. „Keista, kad tie dalykai nesukėlė daugiau klausimų šeimos gydytojai, – sako gydytoja nefrologė prof. A. Jankauskienė. – Šiuo metu tas berniukas dializuojamas mūsų ligoninėje, diagnozė – galutinė inkstų funkcijos nepakankamumo stadija. Taigi, norime atkreipti dėmesį, kad fizinio vystymosi atsilikimas, greitas nuovargis, vaiko vangumas dėl energijos trūkumo, blogas apetitas, mažakraujystė gali būti rimtos inkstų ligos požymiai. Tokia patologija pasitaiko retai, ir šeimos gydytojas per visą savo darbo laiką gali netgi nė karto su tokiu ligoniu nesusidurti, nes vienintelis specifinis susirgimo požymis šlapimo tyrime – žemas šlapimo lyginamasis svoris, rodiklis, reiškiantis, kad inkstai dirba tuščiomis apsukomis. O tai reiškia, kad inkstai filtruoja tik vandenį, bet silpnai atlieka savo pagrindinę funkciją apvalyti organizmą nuo šlakų ir druskų. Tik į šį rodiklį paprastai nekreipiama dėmesio. Tačiau tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje vaikams prireikia dializės ir inkstų transplantacijos.“

Problema ta, kad inkstų ligos, išskyrus ūmiąsias (pielonefritą, akmenligę ir kt.) beveik neturi akivaizdžiai specifinių požymių. Žmonės greitai reaguoja į skausmą, bėrimą, bet kai jų nėra, liga kurį laiką gali slapstytis ir nepastebėta pasiekti vėlyvą stadiją. Tokie vaikai pas nefrologus patenka dažniausiai tik aplinkiniu keliu – atsiųsti pas endokrinologą dėl žemo ūgio, hematologą dėl ilgalaikės mažakraujystės ar kardiologą, aiškinantis aukšto kraujospūdžio priežastis.

Ar vaikams reikia matuoti kraujospūdį

Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad arterinė hipertenzija – viena dažniausių suaugusiųjų ligų, vaikams kraujospūdžio matuoti nereikia, nes tai – dėl amžiaus kylanti problema. Prof. A. Jankauskienė dėl to kategoriškai nesutinka. „JAV mokslininkų duomenimis apie 3 proc. vaikų serga arterine hipertenzija. Skirtingai nuo suaugusiųjų, kurie daugiausia serga pirmine arterine hipertenzija, vaikams dominuoja antrinė. Pagrindinės jos priežastys (net 80 – 90 proc.) yra inkstų ligos. Likusioji dalis – dažniausiai pirminė arterinė hipertenzija nutukusiems paaugliams. Būtina griauti mitą, kad vaikai neturi arterinės hipertenzijos.“ Gydytoja nefrologė įsitikinusi, jog šis mitas palaikomas dėl gana keistų ir smulkmeniškų priežasčių. Mat, norint išmatuoti vaikų kraujospūdį, reikia keleto – bent penkių – įvairaus dydžio manžečių, skirtų įvairaus amžiaus vaikams. Be to, norint tiksliai įvertinti vaiko kraujospūdį, reikia atsižvelgti į jo amžių, lytį ir ūgį, vadovautis specialiomis lentelėmis. Tai nėra sudėtinga, tačiau reikalauja tam tikrų pastangų. „Tai – ne galimybių, tai – požiūrio problema,“ – įsitikinusi profesorė ir primena, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, rekomenduojama vaikams nuo 3 metų amžiaus kiekvieno apsilankymo poliklinikoje metu būtinai pamatuoti kraujospūdį. O neišnešiotiems, gimusiems mažo svorio, gydytiems naujagimių reanimacijos skyriuose dėl sepsio, plaučių ir kitų sveikatos problemų vaikams, kurių inkstai, galimai, turi mažiau nefronų ir yra lengviau pažeidžiami, kraujospūdį reikia matuoti ir iki vienerių metų. Rūpinimasis vaikų sveikata – tai geriausia investicija į ateities visuomenės sveikatą. Sunkių ligų prevencija vaikystėje gana paprasta: sveika gyvensena, tinkama mityba be saldiklių ir konservantų, be energinių gėrimų, be žalingų įpročių, o ligų perspėjimas ankstyvame amžiuje – nereikalaujantis sudėtingų ir brangių tyrimų.

Akcija „Vaikai ir inkstai: veik anksti ir apsaugok juos.“

Lietuvoje šiuo metu dializuojami 8 vaikai. „Tie skaičiai labai greitai kinta, nes vieni vaikai tampa suaugusiais, kiti – transplantuojami, ligonių skaičius kinta, – sako gydytoja. – Tačiau kiekvienas sergantis vaikas – tai atskira skausmo ir vilčių istorija. Turime vieną mergytę, kuriai dabar jau penkeri. Ji dializuojama nuo pirmosios gyvenimo savaitės. Dabar jau rengiame ją transplantacijai. Visų mylimas pacientas – dar pusantrų metukų neturintis berniukas su įgimta inkstų patologija. Jis sveria tik 7 kg, o transplantuoti galima ne mažesnio nei 10 kg svorio vaikus.“

Pasaulyje daug vaikų miršta nuo ūmaus inkstų funkcijos nepakankamumo. Pasaulinė nefrologų draugija siekia, kad 2020 metais pasaulyje vaikai nemirtų nuo ūmaus inkstų funkcijos nepakankamumo. Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės nefrologai kartu su Vaikų, sergančių inkstų ligomis, fondu nori atkreipti dėmesį į blogą vaikų hipertenzijos diagnostiką ir kviečia registruotis tėvus, kuriems kelia nerimą vaikų sveikata. Vaikų nefrologai kovo 10 dieną pamatuos ir įvertins pacientų – nuo naujagimių iki 7 metų amžiaus – kraujospūdį, o fondas dar finansuos ir vitamino D koncentracijos organizme tyrimą. Pacientų laukiame iš anksto užsiregistravusių, jiems paskirtu laiku.
Šaltinis: www.lzinios.lt