Kaune ir Vilniuje duotas startas netradiciniam performansui „MIRŠTU, KAIP NORIU GYVENTI“

Šiandien, spalio 13 d., nuo ankstaus ryto visi, suplanavusieji keliones iš ar į Kauno autobusų ir Vilniaus geležinkelio stotis, buvo netikėtai nustebinti. Abiejų stočių laukimo salės buvo užpildytos pasaulinės organų donorystės dienai skirtu performansu „MIRŠTU, KAIP NORIU GYVENTI“. Performanso dalyviai kvietė žmones stovėti ir laukti neapibrėžtą laiko tarpą taip pajaučiant, kuo gyvena organų laukiantys žmonės.

Oficialus renginio startas buvo duotas Kauno autobusų stotyje, kur pirmaisiais performanso dalyviais tapo patys renginio organizatoriai, t. y. Irenos Matijošaitienės fondo įkūrėjai Visvaldas Matijošaitis bei jo sūnūs Dainius ir Šarūnas Matijošaičiai. Prie jų prisijungė lygiai prieš 17 metų tinkamo inksto donoro sulaukusi asociacijos „Gyvastis“ narė Irma Juodienė bei 22 m. kaunietis Vaidotas Poderis, kuris pasiryžo dalyvauti ir išstovėti visą performanso laiką, t. y. 24 val.

„Nėra lengva kalbėti šia tema, tačiau mūsų Irutė visada apie tai kalbėdavo daug atviriau ir drąsiau. Ji buvo įsitikinusi, jog visi mes šioje žemėje esame svečiai ir visiems kažkada teks išeiti, todėl jei žmogus išeidamas dar gali kažkam padėti, tai taip ir reikia padaryti. Džiaugiuosi, jog abu mano sūnūs reikiamu metu prisiminė šį mamos norą, padėjo jį įgyvendinti ir visi kartu galėjome kažkam sutrumpinti tą sunkų tinkamo organo laukimo jausmą“, – performanso pradžioje kalbėjo V. Matijošaitis.

Dainius Matijošaitis pristatydamas, kodėl būtent toks buvo pasirinktas šių metų organų donorystės skatinimo kampanijos šūkis, pabrėžė, jog buvo bandoma ieškoti būdų, kaip originaliau prieiti prie šios temos: „Savo buityje esame pakankamai nuvalkioję ir sumaterializavę šią frazę „mirštu, kaip noriu kažko“. Tuomet dažniausiai kalba eina apie atostogas ar kavos puodelį, bet iš tikrųjų esmė šio pasakymo – jog mes visi, pirmiausia, norime gyventi. Ir tokių, norinčių gyventi bei laukiančių, žmonių yra labai daug, tad šia kampanija siekiame parodyti, jog jų laukimas priklauso nuo to, kaip keičiasi visuomenės požiūris į organų donorystę“.

Nors organų donorystė Lietuvoje skaičiuoja jau ne vieną dešimtmetį, tačiau performanso dalyviu tapęs Šarūnas Matijošaitis puikiai pamena ir tuos laikus, kai į organų donorystę dar buvo žvelgiama su baime: „Anksčiau žmonės galvojo, jog jei turėsi donoro kortelę, tave, galima sakyti, gyvą išparduos ir atims organus tiesiog gatvėje. Dabar visuomenės požiūris stipriai pasikeitęs ir tai labai džiugina. Bet jei vis dėlto turite baimių ir nedrįstate patys išsiimti donoro kortelės, labai svarbu bent jau pasikalbėti apie tai šeimoje, kad artimieji žinotų jūsų valią. Tai puikiai parodė ir mūsų šeimos pavyzdys“.

Performansui „MIRŠTU, KAIP NORIU GYVENTI“ buvo pasirinktos simbolinės erdvės – stotys, – kur laukimas susitinka su beprotišku skubėjimu, todėl performanso dalyvė Irma Juodienė puikiai prisiminė ir savo patirtą tinkamo donoro laukimo jausmą: „Visą dieną tu jautiesi kaip apsvaigęs, tave pykina ir tu žinai, kad vienintelė viltis išeiti iš šitos kančios yra sulaukti savo donoro. Tai tikrai sunkus ir daug kantrybės reikalaujantis laukimas. Todėl labai tikiuosi, jog šis performansas padės susimąstyti daugeliui žmonių ir laukiančiųjų skaičius kasmet bus vis mažesnis“.

Performansas „MIRŠTU, KAIP NORIU GYVENTI“ Kaune ir Vilniuje vyks visą parą, iki pat spalio 14 d. 9 val. ryto, todėl žmonės bet kuriuo metu galės ateiti ir stovėdami bet kokį laiko tarpą – 30 minučių, 5 valandas, o gal net visą parą – išreikšti savo palaikymą bei pritarimą organų donorystei ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Nuolatinius atnaujinimus iš performanso vietų galima stebėti laukiu.lt Facebooko paskyroje https://www.facebook.com/laukiult/.